Tvarumo strategija NT sektoriuje: griežtėja tiek finansuotojų, tiek rinkos reikalavimai

Nors naujai statomų pastatų, taip pat ir verslo centrų, tvarumo sertifikatai vis dar nėra privalomi, jų siekia nemaža dalis NT vystytojų. Taip ne tik stebimos ir mažinamos pastatų sukeliamos emisijos, bet ir gaunama praktinė nauda – tvarūs pastatai finansuojami palankesnėmis sąlygomis ir yra paklausesni rinkoje, o jų išlaikymo kaštai – mažesni nei kitų pastatų.

„Jau prieš kelis dešimtmečius buvo sukurtos pastatų tvarumo vertinimo sistemos, padedančios  sekti ir mažinti CO2 emisijas. Nors tvarumo sertifikatai, pavyzdžiui, BREAAM, kol kas yra neprivalomi, jų siekia vis daugiau NT vystytojų. Šiuo žingsniu ne tik grindžiama įmonių socialinė atsakomybė, bet ir įgyjama įvairių naudų. Tvarūs pastatai yra paklausesni rinkoje, jų eksploatavimo kaštai mažesni, be to, finansinės institucijos tokiems projektams teikia palankesnes finansavimo sąlygas“, – situaciją apžvelgia vertinimų bendrovės „SEES Group“ vadovas Kęstutis Kvietkauskas.

Pašnekovas skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje BREEAM sertifikatą turi jau apie 2,5 mln. pastatų 77 pasaulio valstybėse. Lietuvoje „BREEAM In-Use“ sertifikatu įvertinta apie 70 jau eksploatuojamų pastatų, dar apie 30 naujos statybos pastatų yra sertifikuoti pagal „BREEAM International New Construction“ vertinimą. Vienas naujausių pavyzdžių šalies rinkoje – sostinės Konstitucijos prospekte šiuo metu statomas ir metų pabaigoje duris atversiantis verslo centras „Artery“.

„Planuojama, kad šis, A+ energinio naudingumo klasės, verslo centras bus sertifikuotas pasauliniu BREEAM „Excellent New Construction“ tvarumo sertifikatu, išpildančiu „žaliam“ pastatui keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad jį projektuojant buvo atsižvelgta beveik į visus esminius BREEAM reikalavimus žmonių sveikatai ir gerovei, sudarytos galimybės pastato naudotojams sekti bei vertinti energijos bei kitų resursų suvartojimo rodiklius, tausoti vandenį. Kai kurie rodikliai, kurių siekiama, dar yra naujienos ir Europos rinkoje“, – teigia K. Kvietkauskas.

Vieną moderniausių ir tvariausių Baltijos šalyse verslo centrų vystančios bendrovės, „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis įsitikinęs, kad būtent aukšto tvarumo standarto siekis yra viena pagrindinių priežasčių, pritraukusių nemažą dalį nuomininkų dar labai ankstyvame statybų etape.

„Vis daugiau įmonių Lietuvoje teikia pirmenybę tvarumui ir socialinei atsakomybei, todėl jos ieško verslo centrų, kurie atitiktų jų vertybes ir suteiktų infrastruktūrą, reikalingą jų ESG strategijose numatytiems tikslams pasiekti. Pasirinkdamos vietą savo biurui, bendrovės gali ne tik sumažinti poveikį aplinkai, bet ir sustiprinti savo reputaciją bei lengviau pritraukti bendraminčių klientų ar darbuotojų“, – tikina K. Kvietkauskas.

Tvarumo siekis – atsiperkanti investicija

SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis pažymi, kad tvarumo sertifikatai NT vystytojams aktualūs ne tik siekiant konkurencinio pranašumo rinkoje, bet ir kreipiantis į bankus dėl projekto finansavimo. Nors kiekvieno banko reikalavimai pastatų tvarumui kiek skiriasi, didžiąja dalimi jie remiasi Europos Komisijos reglamentais, kurių kartelė nuolat kyla.

„Šiuo metu naujiems pastatams, įskaitant ir verslo centrus, keliami Europos Sąjungos tvarumo reikalavimai dažniausiai susiję su pastatų energetiniu efektyvumu. Taip pat itin svarbus kriterijus – tvarumo sertifikatai, pavyzdžiui, BREEAM ar LEED. Jie ne tik parodo, kad pastatas yra energetiškai efektyvus, bet ir apima kur kas platesnį tvarumo vertinimą – nuo vandens ir resursų naudojimo, atliekų tvarkymo iki darbuotojų gerovės“, – sako V. Juzikis.

Verslo bankininkystės tarnybos vadovo teigimu, svarbu suprasti, kad tvarumo siekis NT rinkoje laikytinas ne išlaidomis, o investicija.

„Matome, kad aukštus tvarumo standartus atitinkantys verslo centrai yra labiau paklausūs rinkoje, jiems būdingos mažesnės priežiūros ir išlaikymo sąnaudos, taip pat užtikrinama aukštesnė parduodamo turto vertė ilguoju laikotarpiu. Kalbant visai paprastai, tvarus NT dažniausiai susijęs su mažesne rizika ir didesne ilgalaike turto verte, be to, suteikia naudą visuomenei ir gamtai, kadangi yra mažinamas neigiamas poveikis aplinkai“, – tikina pašnekovas.

Anot jo, tai, ką dabar vadiname tvariu NT pastatu, ilguoju laikotarpiu pasikeis.

„Vis didesnis dėmesys bus skiriamas ne tik energetiniam pastato eksploatacijos efektyvumui gerinti, bet ir tam, kaip pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas, kokios medžiagos buvo naudotos. Tokiu būdu siekiama apskaičiuoti viso pastato gyvavimo ciklo metu sukuriamą CO2  (angl. Life-cycle emissions)“,  – teigia V. Juzikis.

Pašnekovas pažymi, kad Europos Sąjungos taksonomija dabar apibrėžia tam tikrus kriterijus, kurie susiję ne tik su CO2 matavimu, bet ir su vandens naudojimu, atliekų tvarkymu bei gerosiomis praktikomis dėl pastatų statybos.

Pastatų tvarumas taps higieniniu reikalavimu

Martyno Trimonio, „Swedbank“ Lietuvoje Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovo, teigimu, pastatų finansavimo kontekste tvarumo aspektas turi bene didžiausią potencialą, nes pastatų statyba ir eksploatavimas daro didelę įtaką klimato kaitai.

„Dėl šios priežasties „Swedbank“, svarstydamas verslo centrų ir kitų NT projektų finansavimą, papildomai prie svarbių tvarumo aspektus apimančių sertifikatų (pvz. BREEAM, LEED), vis didėjantį dėmesį skirs pastato energijos efektyvumui bei bendram anglies dvideginio emisijų kiekiui. Esame išsikėlę tikslą iki 2030 m. komercinio NT finansavimo portfelio CO2 emisijas sumažinti 45 procentais“, – sako M. Trimonis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jau nuo 2024 m. didelės dalies šalies verslų laukia svarbus pokytis – Europos direktyvos dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo  (angl. CSRD) perkėlimas į Lietuvos teisės aktus. Pagal šį teisės aktą didelės įmonės privalės reguliariai skelbti ataskaitas apie bendrovės veiklą, susijusią su poveikiu aplinkai ir visuomenei. Šios tvarumo ataskaitos turės būti audituojamos ir skelbiamos viešai. Ta informacija, kuri šiuo metu buvo atskleidžiama tik pastatų tvarumo sertifikuotojams, taps atvira ir prieinama visoms suinteresuotoms šalims, kas leis geriau suprasti pastatų bei jų valdytojų tvarumo lygį, o atvirumas skatins konkurenciją siekiant dar geresnių su tvarumu susijusių rodiklių.

„Iš būsimų pokyčių paminėtinas ir ateityje tikrai didėsiantis dėmesys ne tik energinei pastato klasei jo eksploatavimo metu, bet ir visuotinio atšilimo potencialo (angl. GWP) skaičiavimui viso pastato gyvavimo ciklo metu. Pavyzdžiui, nuo 2022 m. Švedijoje nauji pastatai privalo turėti klimato deklaraciją, kurioje yra apskaičiuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pastato statybos etape. Pastato statyba sukuria virš 40 proc. visų pastato gyvavimo ciklo emisijų, todėl jas vertinti ir mažinti yra labai svarbu“, – pažymi M. Trimonis.

Anot pašnekovo, panašių pokyčių ateityje galima tikėtis ir Lietuvoje. Jie lems ne tik energetiškai efektyvią pastatų eksploataciją, bet ir didesnį dėmesį tvarių medžiagų naudojimui pastatų statyboje.

„Svarbu pabrėžti, kad tvarumo sertifikatų turėjimas bei bendrai tvarumas NT projektuose pamažu jau tampa higieniniu reikalavimu. Todėl tvarumo reikalavimų neatitinkantys pastatai praranda savo konkurencinį patrauklumą dėl didesnių sąskaitų už komunalines paslaugas, didesnių CO2 emisijų, nuomininkų tvarumo reikalavimų neišpildymo, neužtikrinamo aukšto komforto lygio darbuotojams. Tad, natūralu, ir skolintojų apetitas netvariam NT mažės. Europos Žaliojo kurso iniciatyvos bei vis didėjantis visuomenės susidomėjimas visapusišku tvarumu, t. y. ne tik aplinkosauginiais faktoriais, bet ir socialiniais elementais bei atsakingo verslo principų laikymusi kuria puikias galimybes NT vystytojams atrasti savo išskirtinumą ir pasiūlyti unikalią pridėtinę vertę nuomininkams bei jų darbuotojams“, – prognozuoja M. Trimonis.