Vasaros metu ne tik poilsiaujame gamtoje – daugelis ir toliau dirbame įprastomis sąlygomis. Tyrimai rodo, kad temperatūrai pakilus virš 25 laipsnių, mūsų produktyvumas ima mažėti. Dirbantys stikliniuose arba didelius langus turinčiuose biuruose neretai tokį karštį kenčia jau nuo pavasario, vos tik padaugėja saulės. Kiti tuo tarpu skundžiasi vis pasikartojančiu peršalimu dėl per stipriai veikiančių kondicionavimo sistemų. Ar gali būti, kad vien dėl netinkamo biuro mikroklimato darbuotojai renkasi dirbti iš namų?
Pasak Olgos Mihailovos, nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers“ biurų departamento asocijuotosios direktorės, oro kokybė ir temperatūra darbuotojams yra itin svarbi. Tai įrodo ir įmonės praėjusių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Baltijos šalyse atliktos klientų apklausos, kurioje dalyvavo 2550 įvairias pareigas užimantys biurų darbuotojai, duomenys.
„Darbuotojų paklausus, kokie pagerinimai darbo erdvėse juos skatintų sugrįžti dirbti į biurus, dažniausias atsakymas buvo oro ir temperatūros kokybė. Mūsų tyrimas parodė, kad net 37 proc. respondentų jaustų didesnę motyvaciją dirbti biure, jei būtų pagerintas jo mikroklimatas“, – sako O. Mihailova.
Palyginimui, patogesnę kelionę į darbą ir iš jo, kaip svarbią motyvaciją grįžti į biurą, nurodė 29 proc. respondentų. Tai, anot O. Mihailovos, turėtų būti svarbi žinia verslams, besiskundžiantiems darbuotojų nenoru grįžti į įprastas darbo vietas.
„Pakeisti biuro lokaciją arba rasti būdą, kaip sutrumpinti darbuotojų keliones į darbą, gali būti išties sudėtinga, tačiau pasirūpinti tinkamu mikroklimatu – būtina. Juk jis tiesiogiai veikia komandos narių savijautą ir produktyvumą. Iš apklausos rezultatų akivaizdu, jog investicijos į mikroklimato gerinimą – atsipirktų“, – įsitikinusi O. Mihailova.
Svarbi ne tik temperatūra
Šiai minčiai pritaria ir Andrius Germanovič, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų diegimo bendrovės „MVP Lietuva“ vadovas.
Pasak jo, nors daugelio dėmesį paprastai pirmiausiai atkreipia pastatų architektūra, jų eksterjero ir interjero sprendimai, verslo centrų vertė slypi ne tik juose.
„Ne mažiau svarbu ir tai, kas lieka nematoma, tačiau lemia dirbančiųjų savijautą – tai tinkamas pastato mikroklimatas. Jis užtikrinamas šiais pagrindiniais kriterijais: šviežiu oru, tinkama temperatūra ir komfortišku drėgmės bei triukšmo lygiu. Visi šie kriterijai daro esminę įtaką dirbančiųjų žmonių darbingumui bei bendrai nuotaikai“, – pasakoja A. Germanovič.
Jo teigimu, šiuolaikiniai verslo centrai pasižymi gan dideliu skaidrių atitvarų kiekiu. Nors langai pastatuose suteikia erdvės pojūtį, bet kartu ir praleidžia saulės spindulius, kurie sušildo patalpas lauke esant net minusinei temperatūrai.
„Todėl nemažas iššūkis biurų pastatuose yra būtent oro temperatūros sureguliavimas. Kartais net prireikia dalį patalpų žiemą vėsinti, o vasarą – pašildyti. Pasitaiko ir tokių atvejų, ypač keičiantis sezonams, kai tas pačias patalpas ryte reikia šildyti, o vakare vėsinti“, – sako A. Germanovič.
Jo teigimu, kita dažna biurų mikroklimato problema labiausiai suintensyvėja žiemą – tai netinkamas oro drėgmės lygis.
„Drėkinimas žiemą yra būtinas, nes esant pernelyg sausam orui, džiūsta akių, nosies, gerklės gleivinė, skilinėja plaukai, dažniau lūžinėja nagai, išsausėja ir šerpetoja oda. Be to, padidėja tikimybė susirgti peršalimo ligomis, sausas oras gali pasunkinti ir astmos ar alergijų simptomus“, – teigia A. Germanovič.
Problemas išspręstų išmanios technologijos
A. Germanovič sako, kad visas minėtas biuro mikroklimato problemas išsprendžiančios technologijos jau yra sukurtos. Viskas priklauso tik nuo verslo centrų vystytojų arba savininkų prioritetų bei finansinių pajėgumų.
„Lietuvoje jau turime kylantį verslo centrą „Artery“, kuriame diegiamų mikroklimato technologinių sprendimų visuma, mano žiniomis, neturės atitikmens Baltijos šalyse. Jame veiks išmanioji oro kondicionavimo sistema, kurios dėka erdvių naudotojas galės pasirinkti šildymo ar vėsinimo funkciją nepriklausomai nuo metų laiko. Atskira sistema leis palaikyti optimalų drėgmės lygį, o pastato patalpose visi mechanizmai veiks taip, kad atitiktų žemo triukšmo standartą“, – pasakoja A. Germanovič.
Anot jo, naujausios technologijos stikliniuose pastatuose svarbios ne tik užtikrinant komfortą, bet ir efektyvų energijos naudojimą, taigi ilguoju laikotarpiu padeda sutaupyti. Planuojama, kad minėtame verslo centre diegiamos išmanios sistemos pastato energijos sąnaudas sumažins per pusę.
Savo ruožtu „Artery“ vystančios bendrovės „Lords LB Asset Managment“ fondų valdytojas Marius Žemaitis sako, kad užsibrėžus tikslą pastatyti ryškiausią pastarojo dešimtmečio verslo centrą Baltijos šalyse, negali būti jokių kompromisų dėl jo kokybės.
„Nuo išskirtinio projekto ir architektūros iki patraukliausios lokacijos, modernių fasadų bei inžinerinių sprendimų – „Artery“ atitinka net ir pačių reikliausių nuomininkų lūkesčius. Jų bendruomenė sparčiai pildosi, taigi aukštų standartų laikymasis – atsiperka“, – sako M. Žemaitis.
Anot jo, planuojama, kad daugiau nei 20 000 kv. m ploto A+ energinio naudingumo klasės verslo centras bus sertifikuotas ir pasauliniu BREEAM International New Construction tvarumo sertifikatu su įvertinimu „Excellent“. Jis reiškia, jog pastatas atitinka aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo standartus, užtikrina darbuotojų komfortą ir gerovę, taip pat užtikrina kitus tvarumo reikalavimus keliamus pastatams.
„Artery“ statybas planuojama užbaigti šių metų pabaigoje. Skelbiama, kad investicijos į šį projektą sieks per 70 mln. eurų.
